- sunkinti
- 1 suñkinti (-yti), -ina, -ino tr. K, Š, Rtr, KŽ, sunkìnti, -ìna, -ìno; SD30,42, H161, R, R322, MŽ431, Sut, I, N, M, LL15, L, Ser
1. DŽ, NdŽ daryti sunkų, sunkesnį, didinti svorį: Kerėpla spėriai batus nuspyrė, sermėgą numetė, kad jo nesunkintų, ir krito gelmėn LzP. ║ SD61, I slėgti, spausti: Nuims vainikėlį, uždės gobtūrėlį, suñkins tavo galvelę JV433. Lenciūgu pečius sunkino SGI76.
2. LL257 daryti varginantį, sunkiau atliekamą, įveikiamą, pakeliamą: Suñkinti darbą, dalią, gyvenimą, padėtį, pažangą, reikalą NdŽ. Muitai sunkina tranzitą rš. Kam dabar tau meluosiu, tavo skausmą didinsiu, didį vargelį tavo sunkinsiu?! V.Krėv. Šitie akiniai nesunkina regėjimo P.Aviž(Dgl). Tai ji (anyta) kalbėjo graudus žodelius, tai ji suñkino sunkus darbelius (d.) Kb. Ji vien tesunkina naujai kartai išmokti rašyti bei skaityti Vd.
3. teikti vargo, rūpesčių, varginti: Nors buvau menkai laikomas, bet ir tas labai sunkino neturtingą tėvą J.Balč. Šeimynos darbais nesuñkink J. Darbas žmogų ne teip suñkina kaip gulėjimas Smal. Suñkina savo šeimas pijokai Dg. Kam suñkyt žmogus? Pls. Nuo suñkinančio žmogaus atsivalnyti KII36. Ir pačius prūsus sukėlė, kurius kryžeiviai didžiai nemeilingai sunkino S.Dauk. Žmonės atsiliepė, jog nė vienam nevergaus, nei tokios vyresnybės klausys, kuri jus veltuo sunkinsai S.Dauk. Nesunkysi teipag našlės nei siratos Ch2Moz22,22. Nei šaltis, neigi šiluma tavę nesunkys niekada PG. | Troškulys (dusulys) sunkìna žemėn Šts. | refl.: Ką tu čia tei suñkysys dėl tų obūlių [p]Erž. Paravėt dar galiu – nesisuñkinu (nelaikau, kad sunku) Dg.
4. prk. daryti neaiškų, sunkiai suprantamą: Sakinių išdėstymas kartais nepateisinamas sintaksiškai, jis sunkina stilių ir temdo mintį KlK11,30. Visos tos savybės sunkina žanrinį šių kūrinių apibūdinimą rš.
5. BŽ20 neduoti ramybės, kelti rūpestį: Tep mane sunkina, kad negali, su tokiu pasielgimu Gs. Mane sunkina ta našlė, atkeršysu abydą jos BtLuk18,5. ║ refl. N, KŽ jaustis prislėgtam, nepatenkintam, bodėtis: Jis tuomi klapatyjas, tuomi suñkinas KII110. Aš mačiau, kad ji suñkinasi, tai tuoj ir nutilau Alk. Tinginys kožnu darbu suñkinas Rod. Anyta sa[vo] martele suñkinas Rod.
6. NdŽ stiprinti, didinti: Tu ... ligą sunkini MKr39.
7. DŽ, NdŽ daryti griežtesnį: Girtumas nusikalstant – ne lengvinanti, o sunkinanti aplinkybė sp.
8. daryti sudėtingesnį, komplikuoti: Askaridžių invazija sunkina ir kitų užkrečiamųjų ligų eigą rš.
◊ šìrdį suñkinti1. KII176 kelti nerimą, rūpestį: Meisteris perkrato viską, kas galvoj užsigulėjo, kas širdį sunkino P.Cvir. Kas iš to, kad būras tūls, per daug bėginėdams ir permier besirūpindams, savo suñkina šìrdį! K.Donel. Atstok šalin, dukrele, nesunkyk ma[n] širdelę ArchIV595(Vlkš). Ai, atstok, atstok, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės, nesuñkink ma[n] širdelės JV521.2. rūstauti, kerštauti: Bet farao sunkino širdį savo ... ir n’ižleidė žmonių Ch2Moz8,32.\ sunkinti; apsunkinti; įsunkinti; nusunkinti; pasunkinti; persisunkinti; susunkinti; užsunkinti
Dictionary of the Lithuanian Language.